II SKYRIUS
PAJAMŲ PRIPAŽINIMAS
8 straipsnis. Pajamų pripažinimas
1. Pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
Pastaba: 1 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas, išskyrus 2008 12 23 LR įstatymo Nr. XI-111 nuostatas, susijusias su pajamų ir leidžiamų atskaitymų pripažinimu pagal kaupimo apskaitos principą.
Komentaras
Pagal GPMĮ nuostatas, gyventojas per mokestinį laikotarpį gali gauti tiek A, tiek B klasės pajamų (žr. GPMĮ 22 str. komentarą), kurios gaunamos tiek pinigais, tiek natūra, todėl labai svarbu nustatyti kiekvienos rūšies gyventojo gaunamų pajamų gavimo momentą. Pajamų gavimo momentas svarbus taikant pajamų mokesčio tarifus, atitinkamo laikotarpio NPD ir kitas apmokestinimo sąlygas.
2. Pajamų, išskyrus pozityviąsias pajamas bei priskiriamas Europos ekonominių interesų grupės pajamas, gavimo momentu laikomas momentas:
1) kai pajamos bet kokia forma faktiškai gaunamos. Jeigu pajamos gautos užsienio valstybėje, faktiškai gautomis pajamomis laikoma visa pajamų suma, neatsižvelgiant į toje valstybėje nuo tų pajamų išskaičiuotą ir (arba) sumokėtą pajamų ar jam tapataus mokesčio sumą, arba
Komentaras
1. Kai pajamų gavimo momento pripažinimui taikomas šio straipsnio 2 dalies 1 punktas, pajamos laikomos gautomis, kai jos faktiškai gaunamos, t. y. taikoma bendra pajamų pripažinimo gautomis taisyklė - faktiniu šių pajamų gavimo momentu: kai pajamos gautinos pinigais, jų gavimo momentu laikomas teisės laisvai disponuoti lėšomis atsiradimo momentas (neatsižvelgiant į tai, ar lėšas gyventojas gauna grynaisiais pinigais, ar tie pinigai pervedami į jo sąskaitą banke, ar apmokamos jo išlaidos ir pan.). Jeigu tretieji asmenys turi reikalavimo teisę į gyventojo gautinas lėšas, pajamos laikomos gautomis, neatsižvelgiant į tai, kad gyventojas neturėjo galimybės laisvai disponuoti lėšomis, jeigu jomis buvo patenkinti trečiųjų asmenų reikalavimai (ar jų dalis). Momentas, kurį priklauso gauti pajamas, gali būti užfiksuotas tam tikruose sandoriuose, susitarimuose, priėmimo ir perleidimo aktuose, pažymose ir pan., tačiau taikant gyventojų pajamų mokestį lemia faktiškas jų gavimas (o ne dokumentuose numatyta data, jeigu pajamos nebuvo gautos).
Pavyzdžiai:
1. Gyventojui 2003-01-16 į jo asmeninę sąskaitą Lietuvoje pervesti pinigai (atlyginimas) už darbą 2002 m. lapkričio mėnesį užsienio valstybėje. Faktiškas pajamų gavimas yra 2003 metais, nes tik šiais metais gyventojas turėjo galimybę disponuoti uždirbtomis lėšomis, neatsižvelgiant į tai, kad laikotarpis, už kurį jos gautos, yra 2002 metai.
2. 2002 m. liepos 5 d. gyventojas perdavė butą nuosavybėn kitam gyventojui, dalį pinigų gavo iš karto, o dalį 2003-06-02. Gyventojo 2002 m. gautos pajamos už vieną parduotą per kalendorinius metus butą pajamų mokesčiu neapmokestinamos (FAPMLĮ 35 str. 10 punktas). 2003 metais gautoji turto pardavimo pajamų dalis apmokestinama pagal GPMĮ nuostatas.
3. Banko įstaiga (pvz., užsienio valstybės bankas) už gyventojo laikomą banke indėlį 2003-01-05 apskaičiavo ir į jo sąskaitą pervedė palūkanas. Palūkanų gavimo momentu laikomas momentas, kai gyventojas įgyja teisę laisvai disponuoti jo sąskaitoje esančia palūkanų suma. |
3. Lietuvos Respublikos finansų ministras 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 339 patvirtino Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarką (toliau - Tvarka). Pajamų natūra faktinio gavimo momentas, atsižvelgiant į pajamų natūra prigimtį, yra:
3.1. momentas, kai vietoje piniginio atlygio už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, perduotas ar suteiktas teises, parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą, lėšas gyventojas gauna turtą arba paslaugas;
3.2. momentas, kai dovanas, laimėjimus ir prizus gyventojas gauna turtu arba paslaugomis;
3.3. momentas, kai po atlikto gyventojui priklausančio nuosavybės teise pastato ar patalpų kapitalinio remonto ar rekonstravimo kito asmens (turto nuomininko arba naudojančio šį turtą panaudos pagrindu) lėšomis, gyventojas susigrąžina turtą;
3.4. momentas, kai gyventojo (turto savininko) vardu turto naudotojas sumoka mokėjimus, susijusius su to turto eksploatavimu (atlyginimas už komunalines, telekomunikacijų paslaugas ir panašios paslaugos), kurie turi būti mokami neatsižvelgiant į tai, ar turtas faktiškai naudojamas, ar ne.
4. Užsienio valstybėje gautos pajamos pagal GPMĮ nuostatas priskiriamos B klasės pajamoms ir jų gavimo momentas yra faktiškasis tokių pajamų gavimas. Apskaičiuojant GPMĮ nustatytą pajamų mokestį nuo užsienio valstybėje gautų pajamų, neatsižvelgiama į toje valstybėje nuo tų pajamų išskaičiuotą ir (arba) sumokėtą pajamų ar jam tapataus mokesčio sumą. Taigi faktiškai gauta suma yra visa suma, įskaitant ir sumokėtą užsienio valstybėje mokestį, nors fiziškai pervedama suma yra mažesnė.
Pavyzdys.
Lietuvos gyventojas X užsienio valstybėje užsidirbo 10 000 $ pajamų, nuo kurių toje užsienio valstybėje buvo išskaičiuotas 1 200 $ pajamų mokestis. Į jo sąskaitą banke buvo pervesta 8 800 $. Laikoma, kad gyventojas faktiškai gavo 10 000 $ pajamų.
Pastaba: užsienio valstybėje sumokėtas pajamų mokestis atskaitomas GPMĮ 37 straipsnyje nustatyta tvarka (žr. 37 str. komentarą). |
2) kai bet kokia forma išmokamos išmokos, jei pagal šį Įstatymą prievolė išskaičiuoti pajamų mokestį nuo gyventojo pajamų nustatyta mokestį išskaičiuojančiam asmeniui.
Komentaras
1. Pagal GPMĮ nuostatas, kai asmuo išmoka gyventojui išmokas, nuo kurių prievolė pajamų mokestį išskaičiuoti nustatyta mokestį išskaičiuojančiam asmeniui (žr. 22 str. komentarą), pajamų gavimo momento pripažinimui taikomas šio straipsnio 2 dalies 2 punktas, t. y. pajamų gavimo momentas yra data, kai išmokas bet kokia forma išmoka mokestį išskaičiuojantis asmuo. Išmokos laikomos išmokėtomis pagal tuos pačius principus, pagal kuriuos pajamos pripažįstamos faktiškai gautomis pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Pavyzdžiai:
1. Leidykla X 2002-08-01 gyventojui apskaičiavo autorinį atlyginimą, sumokėjo į biudžetą 13 proc. pajamų mokestį. Tačiau gyventojas dėl tam tikrų priežasčių minėtos autorinio atlyginimo sumos nepasiėmė, todėl ši suma buvo deponuota ir išmokėta jau 2003-01-20. Tokiu atveju faktiškasis pajamų gavimas laikomas 2002-08-01, t. y. tada, kai gyventojui atsirado teisė disponuoti pinigais.
2. Pagal 2002-10-10 sudarytą autorinę sutartį buvo atlikti autoriniai darbai, tačiau įmonė gyventojui pinigus už šiuos darbus išmokėjo 2003-01-05. Tokių išmokų gavimo momentas yra 2003-01-05, todėl autorinį atlyginimą už kūrybą išmokamą gyventojui, įmonė apmokestina pagal GPMĮ nuostatas (žr. GPMĮ 6 str. 2 dalies 6 punkto komentarą).
3. Žemės ūkio bendrovė X už nuomojamą žemės sklypą pinigus gyventojui išmokėjo 2003-01-25 (nors pagal sutartį privalėjo mokėti 2002-12-25). Kadangi faktiškai nuompinigius bendrovė išmokėjo po 2003-01-01, todėl pajamos pripažįstamos gautomis 2003-01-25 ir nuompinigių suma apmokestinama pagal GPMĮ nuostatas (žr. GPMĮ 6 str. 2 dalies 7 punkto komentarą).
4. UAB “X” iš 2001-2002 metų paskirstytojo pelno 2003-01-10 apskaičiavo ir išmokėjo dividendus. Dividendų gavimo momentas 2003-01-10, todėl šios sumos apmokestinamos pagal GPMĮ nuostatas (žr. GPMĮ 6 str. 2 dalies 1 punkto komentarą). |
3. Pajamų natūra faktinio išmokėjimo momentas, atsižvelgiant į pajamų natūra prigimtį, yra:
3.1. momentas, kai už gyventojo darbą, atliekamą darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu, gyventojui vietoj piniginio atlygio (darbo užmokesčio, priemokų, premijų ir kitų išmokų) asmuo perduoda turtą arba suteikia paslaugas;
3.2. momentas, kai už gyventojo atliktus darbus, suteiktas paslaugas, perduotas ar suteiktas teises, parduotą ar kitaip perleistą ar investuotą turtą ar lėšas asmuo gyventojui vietoje piniginių išmokų perduoda turtą arba suteikia paslaugas;
3.3. momentas, kai asmuo vietoje piniginių dovanų, laimėjimų, prizų gyventojui perduoda turtą arba suteikia paslaugas;
3.4. momentas, kai susijęs su gyventoju darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais asmuo apmoka visiškai arba iš dalies už gyventojui suteiktas įvairias laisvalaikio praleidimo, pramogų, poilsio, turizmo ir kitas panašaus pobūdžio paslaugas, taip pat gydymo paslaugas; apmoka gyventojo apgyvendinimo ir gyvenamojo ploto išlaikymo išlaidas;
3.5. kai susijęs su gyventoju darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais asmuo suteikia gyventojui naudotis (nemokamai arba lengvatine kaina) gyvenamąsias patalpas, pajamų natūra gavimo momentu yra laikoma kiekvieno naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis kalendorinio mėnesio pabaiga arba momentas, kai asmuo gyventojui perduoda turtą (jei turtas perduodamas nuosavybėn);
3.6. momentas, kai asmuo (turto nuomininkas arba panaudos gavėjas) atlikęs gyventojui nuosavybės teise priklausančio pastato ar patalpų kapitalinį remontą ar rekonstravimą savo lėšomis, sugrąžina pastatą ar patalpas gyventojui;
3.7. momentas, kai turto naudotojas sumoka turto savininko vardu mokėjimus, susijusius su to turto eksploatavimu (atlyginimas už komunalines, telekomunikacijų paslaugas ir panašios paslaugos), kurie turi būti mokami neatsižvelgiant į tai, ar turtas faktiškai naudojamas, ar ne.
3. Mokestinio laikotarpio pozityviųjų pajamų gavimo momentu laikoma to mokestinio laikotarpio gruodžio 31 diena.
Komentaras
1. Pozityviosios pajamos pripažįstamos gautomis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną - gruodžio 31 dieną. Pozityviųjų pajamų apskaičiavimo tvarka paaiškinta GPMĮ 13 straipsnio komentare.
3. Mokestinio laikotarpio pozityviųjų pajamų gavimo momentu laikoma paskutinė kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinio laikotarpio diena. Jeigu kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis nenustatomas, laikoma, kad kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais.
Pastaba: 3 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.
4. Priskiriamų Europos ekonominių interesų grupės pajamų gavimo momentu laikoma Europos ekonominių interesų grupės paskutinė finansinio laikotarpio, per kurį tas pajamas ji uždirbo ir (arba) gavo, diena.
Komentaras
Pasibaigus EEIG finansiniam laikotarpiui, šio laikotarpio pajamos priskiriamos jos dalyviams. EEIG dalyvis savo pajamoms EEIG pajamas priskiria tą mokestinio laikotarpio dieną, kurią pasibaigia EEIG finansinis laikotarpis.
Pavyzdys.
EEIG, kuri yra įregistruota Europos ekonominės erdvės valstybėje, finansinis laikotarpis prasideda 2003-06-01 ir baigiasi 2004-05-31.
Gyventojas, apskaičiuodamas 2004 metų apmokestinamąsias pajamas, šio mokestinio laikotarpio pajamoms turi priskirti atitinkamai apskaičiuotas EEIG finansinio laikotarpio (nuo 2003‑06‑01 iki 2004-05-31) pajamas. Šių pajamų gavimo momentu bus laikoma 2004-05-31. |

5. Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla ir yra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju arba savo individualiai veiklai priskiria ir joje naudoja ilgalaikį turtą, individualios veiklos pajamos pripažįstamos pagal kaupimo apskaitos principą. Kaupimo apskaitos principas pradedamas taikyti tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį individualia veikla besiverčiantis gyventojas įregistruojamas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju arba priskiria turtą individualiai veiklai. Individualia veikla besiverčiantys gyventojai, kurie vietoj pinigų apskaitos principo pradeda taikyti kaupimo apskaitos principą, į šio apskaitos principo taikymo metus pereinančias pirkėjų skolas į pajamas įtraukia po šių skolų apmokėjimo, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo mokestinio laikotarpio, kurį buvo pereita prie kaupimo apskaitos principo, pradžios. Individualia veikla besiverčiantys gyventojai, pradėję taikyti kaupimo apskaitos principą, jį taiko iki veiklos pabaigos.
Pastaba: 2008 12 23 LR įstatymo Nr. XI-111 nuostatos, susijusios su pajamų ir leidžiamų atskaitymų pripažinimu pagal kaupimo apskaitos principą (įskaitant mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimą), taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla ir yra įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais arba savo individualiai veiklai priskyrę ir joje naudojantys ilgalaikį turtą, gali pasirinkti kaupimo apskaitos principą taikyti apskaičiuodami ir deklaruodami ir 2009 metų apmokestinamąsias pajamas. Pasirinkus kaupimo apskaitos principą taikyti apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų apmokestinamąsias pajamas, leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos 2008 metų mokestiniu laikotarpiu patirtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnyje nurodytos su uždirbtomis pajamomis susijusios išlaidos.
Komentaras
1. Nuolatinis ir nenuolatinis Lietuvos gyventojas (toliau – gyventojas) vykdantis individualią veiklą, tvarkydamas apskaitą vadovaujasi Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymu bei buhalterinės apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040. Individualios veiklos pajamoms priskiriamos bet kokios gyventojo pajamos, kurias jis gavo, vykdydamas atitinkamos rūšies individualią veiklą (įskaitant ir ne pinigais gautas pajamas).
Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla ir yra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtoju ir / arba savo individualiai veiklai yra priskyręs ilgalaikį turtą, pajamos pripažįstamos kaupimo apskaitos principu.
Kaupimo principo esmė ta, kad pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos – jų susidarymo metu, neatsižvelgiant į pinigų gavimo ar išmokėjimo momentą, pvz., prekių pardavimo pajamos pripažįstamos uždirbtomis tada, kai prekės yra parduotos, o pajamos už paslaugas laikomos uždirbtomis, kai paslaugos arba darbai yra atlikti.
Pavyzdžiai:
1. Gyventojas, kuris verčiasi individualia automobilių remonto paslaugų veikla yra įregistruotas PVM mokėtoju 2015 m. spalio mėn. 14 d. UAB „Saulutė“ išrašo PVM sąskaitą faktūrą už suteiktas automobilių remonto paslaugas sumoje 6 000 eurų, tačiau UAB „Saulutė“ sąskaitą apmoka po 2016-01-01. Šiuo atveju, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaita už 2015 metais suteiktas paslaugas apmokėta tik 2016 metais, gyventojas, taikydamas kaupimo apskaitos principą ir 2015 metams pasibaigus, deklaruodamas pajamas už 2015 metus, įtraukia ir 2015 metais išrašytoje, bet neapmokėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą.
2. Tarkime, kad individualią veiklą vykdantis gyventojas, savo veiklai nustatyta tvarka priskyręs ilgalaikį materialųjį turtą, per 2015 m. mokestinį laikotarpį pardavė pagamintos produkcijos už 18 000 eurų. Pirkėjai 15 000 eurų sumokėjo pardavimo momentu, o 3 000 eurų liko skolingi.
2015m. gyventojas patyrė tokias išlaidas susijusias su pajamų uždirbimu:
1) ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir remonto išlaidos - 2 100 eurų;
2) produkcijai pagaminti reikalingos medžiagos, įsigytos iš įmonės A – 3 200 eurų;
3) produkcijai pagaminti reikalingos medžiagos, įsigytos iš įmonės B už 4 400 eurų, iš kurių 2015 m. sumokėta 2 400 eurų, o 2 000 eurų liko skola;
4) už turto nuomą sumokėta 2 500 eurų.
2015 m. gyventojo individualios veiklos pajamoms pagal kaupimo apskaitos principą, būtų priskiriama 18 000 eurų, iš kurių galima atimti tokias išlaidas:
2 100 + 3 200 + 4 400 + 2 500 = 12 200 eurų.
Vadinasi, apmokestinamosios pajamos būtų lygios 5 800 eurų (18 000 - 12 200). |
2. Gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla ir yra įregistruotas PVM mokėtoju arba savo individualiai veiklai priskiria ir joje naudoja ilgalaikį turtą privalo pereiti prie pajamų pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principą, tą mokestinį laikotarpį, kurį individualia veikla besiverčiantis gyventojas įregistruojamas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju arba priskiria turtą individualiai veiklai.
Gyventojas PVM mokėtoju tampa nuo datos, kuri yra nurodyta jam išduotame PVM mokėtojo registracijos pažymėjimo FR0590 formoje, patvirtintoje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-02-12 d. įsakymu Nr. VA-16. Gyventojas kaupimo apskaitos principą privalo taikyti nepriklausomai nuo to, ar PVM mokėtoju įsiregistruoja privalomai ar savarankiškai, taip pat neatsižvelgiant į tai, ar prievolė registruotis PVM mokėtoju atsirado dėl individualios veiklos pajamų, ar dėl kitų gautų pajamų (pavyzdžiui, gautų autorinių atlyginimų). Pažymėtina, kad PVM tikslais gyventojo pajamos pripažįstamos pagal kaupimo apskaitos principą visais atvejais (pvz., apskaičiuojant sumą, kurią viršijus atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju, gyventojas turi atsižvelgti į faktiškai gautą ir / ar gautiną (uždirbtą) atlyginimą), nepriklausomai nuo to, kokiu principu pajamos pripažįstamos apskaičiuojant pajamų mokestį.
Gyventojas, norėdamas individualiai veiklai priskirti naudojamą ilgalaikį turtą, prieš pradėdamas veikloje jį naudoti, turi mokesčių administratoriui pateikti užpildytą Fizinio asmens pranešimo apie ilgalaikio turto ar jo dalies priskyrimą vykdomai individualiai ir / arba kitai ekonominei veiklai FR0457 formą, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 372. (plačiau žr. GPMĮ 18 str. komentare).
Pavyzdžiai:
1. Gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla ir taiko pinigų apskaitos principą, 2015 m. rugsėjo mėn. 25 d. įsiregistravo pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju. Šiuo atveju, deklaruodamas pajamas už 2015 metus gyventojas pajamų pripažinimui jau turi taikyti kaupimo, o ne pinigų apskaitos principą.
2. Gyventojui, kuris verčiasi individualia veikla ir taiko pinigų principą, 2015 m. spalio mėn. atsirado prievolė registruotis PVM mokėtoju pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ) nuostatas (kadangi jo pajamos, gautos vykdant ekonominę veiklą, per paskutinius 12 mėn. viršijos 45 000 eurų sumą). Vadovaujantis PVMĮ nuostatomis gyventojas nuo PVMĮ nustatytos sumos sumokėjo PVM, bet PVM mokėtoju nesiregistravo. Kadangi PVM mokėtoju neįsiregistravo (nors buvo atsiradusi tokia prievolė), jam nėra prievolės 2015 metų mokestinį laikotarpį taikyti kaupimo apskaitos principo. |
Atkreiptinas dėmesys, kad gyventojas negali savarankiškai pasirinkti taikyti kaupimo principą, jeigu nėra įregistruotas PVM mokėtoju arba nėra priskyręs savo individualiai veiklai ilgalaikio turto.
3. Kai gyventojas nuo pajamų pripažinimo pagal pinigų apskaitos principą pereina prie pajamų pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principą, tai nesumokėtos pirkėjų skolos į pajamas įtraukiamos tuo metu, kai jos sumokamos. Jei pirkėjai per 3 metus nuo to mokestinio laikotarpio, kurį perėjo prie kaupimo apskaitos principo, pradžios neatsiskaito, tai šios nesumokėtos skolos į gyventojo pajamas įtraukiamos tais trečiaisiais metais.
Pavyzdys.
Gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla, pajamas pripažino pagal pinigų apskaitos principą, tačiau 2015 metais iš vykdomos veiklos uždirbo 50 tūkst. eurų ir įsiregistravo PVM mokėtoju. Vadinasi, nuo 2015-01-01, vadovaudamasis GPMĮ 8 str. 5 dalimi, šis gyventojas turi pereiti prie pajamų pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principą. Gyventojo pagal 2014 m. gruodžio 31 d. surašytos pažymos duomenis 2015-01-01 yra tokios pirkėjų skolos (skolas patvirtina įrašas gyventojo privalomame pildyti Gyventojo individualios veiklos pajamų - išlaidų apskaitos žurnale):
1) įmonė A skolinga 3 tūkst. eurų,
2) įmonė B skolinga 6 tūkst. eurų.
Įmonė A atsiskaitė 2015-05-12, todėl 3 tūkst. eurų pajamų sumą gyventojas įtraukė į savo pajamas pagal šią atsiskaitymo datą. Įmonė B 2015-12-08 sumokėjo dalį skolos - 2 tūkst. eurų. Vadinasi, deklaruodamas 2015 metų individualios veiklos pajamas, gyventojas įtrauks 5 tūkst. eurų atgautų pirkėjų skolų.
Gyventojui 2016-03-16 įmonė B sumokėjo skolos dalį - dar 3 tūkst. eurų, kuriuos deklaruodamas 2016 metų individualios veiklos pajamas, įtrauks į pajamas kaip atgautą pirkėjų skolą. |
Gyventojas 2017-12-31 dar nebuvo atgavęs iš įmonės B likusios skolos dalies – 1 tūkst. eurų. Neatsižvelgiant į tai, kad įmonė B dar nesumokėjo skolos, gyventojas, apskaičiuodamas 2017 metų individualios veiklos pajamas, šią likusią skolos dalį (1 tūkst. eurų) turi įtraukti į pajamas.
4. Individualia veikla besiverčiantys gyventojai, pradėję taikyti kaupimo apskaitos principą, jį taiko iki veiklos pabaigos. Jeigu gyventojas išregistruojamas iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų arba nustoja savo veikloje naudoti ilgalaikį turtą, t. y. nelieka pagrindo, pagal kurį gyventojas perėjo prie kaupimo principo, jis vis tiek turi pajamas pripažinti pagal kaupimo apskaitos principą iki veiklos pabaigos.
Jeigu gyventojas vykdo kelių rūšių individualią veiklą, pajamas iš skirtingų veiklos rūšių turi pripažinti pagal tą patį apskaitos principą. Vadinasi, gyventojas, vykdantis kelių rūšių individualią veiklą, kuriam atsirado prievolė pereiti prie pajamų pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principą, turi taikyti šį principą apskaičiuodamas pajamas iš kiekvienos vykdomos veiklos rūšies.
6. Šio straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos gyventojams, vykdantiems sporto veiklą, atlikėjo veiklą ir veiklą, iš kurios gautos pajamos apmokestintos įsigyjant verslo liudijimą.
Komentaras neskelbiamas.

|