|
II SKYRIUS PAJAMŲ PRIPAŽINIMAS
|
|
1. Gyventojui 2003-01-16 į jo asmeninę sąskaitą Lietuvoje pervesti pinigai (atlyginimas) už darbą 2002 m. lapkričio mėnesį užsienio valstybėje. Faktiškas pajamų gavimas yra 2003 metais, nes tik šiais metais gyventojas turėjo galimybę disponuoti uždirbtomis lėšomis, neatsižvelgiant į tai, kad laikotarpis, už kurį jos gautos, yra 2002 metai.
2. 2002 m. liepos 5 d. gyventojas perdavė butą nuosavybėn kitam gyventojui, dalį pinigų gavo iš karto, o dalį 2003-06-02. Gyventojo 2002 m. gautos pajamos už vieną parduotą per kalendorinius metus butą pajamų mokesčiu neapmokestinamos (FAPMLĮ 35 str. 10 punktas). 2003 metais gautoji turto pardavimo pajamų dalis apmokestinama pagal GPMĮ nuostatas.
3. Banko įstaiga (pvz., užsienio valstybės bankas) už gyventojo laikomą banke indėlį 2003-01-05 apskaičiavo ir į jo sąskaitą pervedė palūkanas. Palūkanų gavimo momentu laikomas momentas, kai gyventojas įgyja teisę laisvai disponuoti jo sąskaitoje esančia palūkanų suma. |
3. Lietuvos Respublikos finansų ministras 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 339 patvirtino Pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarką (toliau - Tvarka). Pajamų natūra faktinio gavimo momentas, atsižvelgiant į pajamų natūra prigimtį, yra:
3.1. momentas, kai vietoje piniginio atlygio už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, perduotas ar suteiktas teises, parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą, lėšas gyventojas gauna turtą arba paslaugas;
3.2. momentas, kai dovanas, laimėjimus ir prizus gyventojas gauna turtu arba paslaugomis;
3.3. momentas, kai po atlikto gyventojui priklausančio nuosavybės teise pastato ar patalpų kapitalinio remonto ar rekonstravimo kito asmens (turto nuomininko arba naudojančio šį turtą panaudos pagrindu) lėšomis, gyventojas susigrąžina turtą;
3.4. momentas, kai gyventojo (turto savininko) vardu turto naudotojas sumoka mokėjimus, susijusius su to turto eksploatavimu (atlyginimas už komunalines, telekomunikacijų paslaugas ir panašios paslaugos), kurie turi būti mokami neatsižvelgiant į tai, ar turtas faktiškai naudojamas, ar ne.
4. Užsienio valstybėje gautos pajamos pagal GPMĮ nuostatas priskiriamos B klasės pajamoms ir jų gavimo momentas yra faktiškasis tokių pajamų gavimas. Apskaičiuojant GPMĮ nustatytą pajamų mokestį nuo užsienio valstybėje gautų pajamų, neatsižvelgiama į toje valstybėje nuo tų pajamų išskaičiuotą ir (arba) sumokėtą pajamų ar jam tapataus mokesčio sumą. Taigi faktiškai gauta suma yra visa suma, įskaitant ir sumokėtą užsienio valstybėje mokestį, nors fiziškai pervedama suma yra mažesnė.
Pavyzdys.
|
Lietuvos gyventojas X užsienio valstybėje užsidirbo 10 000 $ pajamų, nuo kurių toje užsienio valstybėje buvo išskaičiuotas 1 200 $ pajamų mokestis. Į jo sąskaitą banke buvo pervesta 8 800 $. Laikoma, kad gyventojas faktiškai gavo 10 000 $ pajamų.
Pastaba: užsienio valstybėje sumokėtas pajamų mokestis atskaitomas GPMĮ 37 straipsnyje nustatyta tvarka (žr. 37 str. komentarą). |
1. Kai pajamų pripažinimo momentas nustatomas taikant komentuojamo straipsnio 2 dalies 1 punktą, pajamos pripažįstamos faktiniu jų gavimo momentu, t. y. momentu, kai gyventojas faktiškai, bet kokia forma gauna pajamas. Nuostata „bet kokia forma“ reiškia, jog aplinkybė, kokia forma (pinigais ar ne pinigais (pvz., natūra)) gyventojas gauna pajamas, nustatant pajamų pripažinimo momentą reikšmės neturi. Tiek pinigine, tiek nepinigine forma gyventojo gautas atlygis ar kitokia nauda pajamų pripažinimo tikslu vertinama vienodai. 2. Kai pajamos gautinos pinigais, jų pripažinimo momentu laikomas teisės laisvai disponuoti lėšomis atsiradimo momentas, neatsižvelgiant į tai, ar pinigines lėšas gyventojas gauna grynaisiais ar į sąskaitą banke. Tačiau pats (vien) faktas, kad konkrečiu atveju piniginių lėšų išmokėjimo (grynaisiais ar į sąskaitą banke) faktas neįvyko, pripažįstant pajamas vertinamas, atsižvelgiant į visas reikšmingas faktines aplinkybes, inter alia aplinkybę, ar gyventojas negavo naudos kitokia forma. Teisės laisvai disponuoti lėšomis atsiradimo momentu laikomas ir momentas, kai gautinomis (tačiau, pavyzdžiui, faktiškai nepervestomis į jo sąskaitą banke) piniginėmis lėšomis gyventojas disponuoja, jas panaudodamas turtui įsigyti ar paslaugoms apmokėti.
Komentuojamos GPMĮ nuostatos taikymo tikslais, gyventojas laikomas faktiškai gavusiu pajamas, kai gautina atlygio suma apmokamos gyventojo išlaidos ar padengiami skoliniai įsipareigojimai (ar jų dalis). Taigi, pajamos pripažįstamos faktiškai gautomis ir tais atvejais, kai vietoje atlygio išmokėjimo grynaisiais ar į gyventojo sąskaitą banke, gautinų piniginių lėšų suma yra įskaitoma gyventojo turimiems įsiskolinimams padengti, trečiųjų asmenų reikalavimams patenkinti.
3. Momentas, kurį gyventojas įgijo teisę į pajamas, gali būti aptartas ir užfiksuotas jo sudarytuose sandoriuose, sutartyse, perdavimo aktuose. Tačiau nustatant, kada gyventojui atsiranda prievolė mokėti pajamų mokestį, esminę reikšmę turi faktinis pajamų gavimas bet kokia forma, o ne dokumentuose aprašyta data.
Pavyzdžiai:
|
1. Gyventojui 2023-01-16 į jo asmeninę sąskaitą Lietuvoje pervestas darbo užmokestis, už užsienio valstybėje 2022 m. lapkričio mėnesį atliktą darbą. Laikoma, kad pajamos faktiškai gautos 2023-01-16, nes tik tuomet gyventojas turėjo galimybę disponuoti uždirbtomis lėšomis, neatsižvelgiant į tai, kad atlyginimas gautas už ankstesniais metais (2022 m. lapkričio mėnesį) atliktą darbą.
2. 2024-08-05 gyventojas pardavė 3 metus neišlaikytą automobilį, už kurį pirkėjas atsiskaitė pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną. Pajamų gavimo momentu laikoma data – 2024-08-05.
3. Užsienio valstybės kredito įstaiga (bankas) už gyventojo laikomą indėlį 2023-01-05 apskaičiavo ir 2023-01-15 į jo sąskaitą (einamąją ar indėlio) pervedė palūkanas. Palūkanų gavimo momentu laikoma data – 2023-01-15, nes tą dieną gyventojas įgijo teisę laisvai disponuoti jam išmokėta palūkanų suma.
4. Gyventojo 2023 m. akcijų pardavimo pajamos – 3 000 EUR, buvo pervestos į notaro depozitinę sąskaitą, kuriomis gyventojas disponuoti negali. Notaras šias akcijų pardavimo pajamas į gyventojo asmeninę sąskaita pervedė 2024 m. Gyventojo gautos akcijų pardavimo pajamos laikomos gautomis 2024 m. mokestinį laikotarpį.
5. Gyventojas pagal 2023-11-23 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį už 10 000 EUR perleido bendrovei akcijas. Su gyventoju bendrovė atsiskaitė tą pačią dieną: 8 776 EUR pervedė į gyventojo sąskaitą banke, o likusią sumą (1 224 EUR) įskaitė, padengdama gyventojo turimą įsiskolinimą. Laikoma, kad gyventojas akcijų pardavimo pajamas (10 000 EUR) gavo 2023-11-23.
6. Gyventojas elektroninės prekybos realiuoju laiku platformoje sudaro valiutų pirkimopardavimo išankstinius (angl. forward) sandorius. Gyventojas šiuos sandorius atlieka naudojant specialią prekybos sąskaitą ir pajamos bet kuriuo momentu iš šios sąskaitos gali būti pervestos į jo atsiskaitomąją sąskaitą. Gyventojo pajamos gautomis pripažįstamos tada, kai jos gaunamos į specialią prekybos sąskaitą.
7. Gyventojas 2023-12-21 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu pardavė kitam gyventojui asmeninius daiktus (telefoną ir kompiuterį), tačiau atlygį gavo tik 2024-04-04, nes pirkėjas vėlavo atsiskaityti. Pajamos pripažįstamos gautomis 2024-04-04.
8. Gyventojas 2023-12-18 laimėjo automobilį, kuris jam buvo perduotas 2024-01-10. Laikoma, jog gyventojas automobilį (pajamas natūra) gavo 2024-01-10.
9. Gyventojui, MB nariui, 2024-02-15 MB turėjo išmokėti dividendus – 5 000 EUR. MB pinigais išmokėjo 3 500 EUR ir perdavė nešiojamą kompiuterį (kurio vertė 1 500 EUR), kaip likusią sumos dalį. Gyventojo pajamos gautomis pripažįstamos 2024-02-15. |
4. Užsienio valstybėje gautos pajamos pagal GPMĮ nuostatas priskiriamos B klasės pajamoms ir pripažįstamos faktinio jų gavimo bet kokia forma momentu. Apskaičiuojant GPMĮ nustatytą pajamų mokestį nuo užsienio valstybėje gautų pajamų, neatsižvelgiama į toje valstybėje nuo tų pajamų išskaičiuotą ir (arba) sumokėtą pajamų ar jam tapataus mokesčio sumą. Taigi, gyventojo pajamomis, gautomis užsienio valstybėje, laikoma visa suma, įskaitant ir sumokėtą užsienio valstybėje mokestį, nors faktiškai gyventojui buvo pervesta mažesnė suma (atskaičius užsienio valstybėje mokėtinus mokesčius).
Užsienio valstybėje sumokėtas pajamų mokestis, naikinant dvigubą pajamų apmokestinimą, atskaitomas laikantis GPMĮ 37 straipsnyje nustatytos tvarkos (žr. GPMĮ 37 straipsnio komentarą).
Pavyzdys.
|
Nuolatinis Lietuvos gyventojas X užsienio valstybėje uždirbo 10 000 EUR pajamų, nuo kurių toje užsienio valstybėje buvo išskaičiuotas 1 200 EUR pajamų mokestis. Į gyventojo sąskaitą banke pervesta 8 800 EUR. Pajamų pripažinimo tikslais, laikoma, kad gyventojas gavo 10 000 EUR pajamų.
Užsienio valstybėje sumokėtas pajamų mokestis, naikinant dvigubą pajamų apmokestinimą, atskaitomas GPMĮ 37 straipsnyje nustatyta tvarka (žr. GPMĮ 37 str. komentarą). |
2) kai bet kokia forma išmokamos išmokos, jei pagal šį Įstatymą prievolė išskaičiuoti pajamų mokestį nuo gyventojo pajamų nustatyta mokestį išskaičiuojančiam asmeniui. Komentaras
1. Pagal GPMĮ nuostatas, kai asmuo išmoka gyventojui išmokas, nuo kurių prievolė pajamų mokestį išskaičiuoti nustatyta mokestį išskaičiuojančiam asmeniui (žr. 22 str. komentarą), pajamų gavimo momento pripažinimui taikomas šio straipsnio 2 dalies 2 punktas, t. y. pajamų gavimo momentas yra data, kai išmokas bet kokia forma išmoka mokestį išskaičiuojantis asmuo. Išmokos laikomos išmokėtomis pagal tuos pačius principus, pagal kuriuos pajamos pripažįstamos faktiškai gautomis pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Pavyzdžiai:
|
1. Leidykla X 2002-08-01 gyventojui apskaičiavo autorinį atlyginimą, sumokėjo į biudžetą 13 proc. pajamų mokestį. Tačiau gyventojas dėl tam tikrų priežasčių minėtos autorinio atlyginimo sumos nepasiėmė, todėl ši suma buvo deponuota ir išmokėta jau 2003-01-20. Tokiu atveju faktiškasis pajamų gavimas laikomas 2002-08-01, t. y. tada, kai gyventojui atsirado teisė disponuoti pinigais.
2. Pagal 2002-10-10 sudarytą autorinę sutartį buvo atlikti autoriniai darbai, tačiau įmonė gyventojui pinigus už šiuos darbus išmokėjo 2003-01-05. Tokių išmokų gavimo momentas yra 2003-01-05, todėl autorinį atlyginimą už kūrybą išmokamą gyventojui, įmonė apmokestina pagal GPMĮ nuostatas (žr. GPMĮ 6 str. 2 dalies 6 punkto komentarą).
3. Žemės ūkio bendrovė X už nuomojamą žemės sklypą pinigus gyventojui išmokėjo 2003-01-25 (nors pagal sutartį privalėjo mokėti 2002-12-25). Kadangi faktiškai nuompinigius bendrovė išmokėjo po 2003-01-01, todėl pajamos pripažįstamos gautomis 2003-01-25 ir nuompinigių suma apmokestinama pagal GPMĮ nuostatas (žr. GPMĮ 6 str. 2 dalies 7 punkto komentarą).
4. UAB “X” iš 2001-2002 metų paskirstytojo pelno 2003-01-10 apskaičiavo ir išmokėjo dividendus. Dividendų gavimo momentas 2003-01-10, todėl šios sumos apmokestinamos pagal GPMĮ nuostatas (žr. GPMĮ 6 str. 2 dalies 1 punkto komentarą). |
3. Pajamų natūra faktinio išmokėjimo momentas, atsižvelgiant į pajamų natūra prigimtį, yra:
3.1. momentas, kai už gyventojo darbą, atliekamą darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu, gyventojui vietoj piniginio atlygio (darbo užmokesčio, priemokų, premijų ir kitų išmokų) asmuo perduoda turtą arba suteikia paslaugas;
3.2. momentas, kai už gyventojo atliktus darbus, suteiktas paslaugas, perduotas ar suteiktas teises, parduotą ar kitaip perleistą ar investuotą turtą ar lėšas asmuo gyventojui vietoje piniginių išmokų perduoda turtą arba suteikia paslaugas;
3.3. momentas, kai asmuo vietoje piniginių dovanų, laimėjimų, prizų gyventojui perduoda turtą arba suteikia paslaugas;
3.4. momentas, kai susijęs su gyventoju darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais asmuo apmoka visiškai arba iš dalies už gyventojui suteiktas įvairias laisvalaikio praleidimo, pramogų, poilsio, turizmo ir kitas panašaus pobūdžio paslaugas, taip pat gydymo paslaugas; apmoka gyventojo apgyvendinimo ir gyvenamojo ploto išlaikymo išlaidas;
3.5. kai susijęs su gyventoju darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais asmuo suteikia gyventojui naudotis (nemokamai arba lengvatine kaina) gyvenamąsias patalpas, pajamų natūra gavimo momentu yra laikoma kiekvieno naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis kalendorinio mėnesio pabaiga arba momentas, kai asmuo gyventojui perduoda turtą (jei turtas perduodamas nuosavybėn);
3.6. momentas, kai asmuo (turto nuomininkas arba panaudos gavėjas) atlikęs gyventojui nuosavybės teise priklausančio pastato ar patalpų kapitalinį remontą ar rekonstravimą savo lėšomis, sugrąžina pastatą ar patalpas gyventojui;
3.7. momentas, kai turto naudotojas sumoka turto savininko vardu mokėjimus, susijusius su to turto eksploatavimu (atlyginimas už komunalines, telekomunikacijų paslaugas ir panašios paslaugos), kurie turi būti mokami neatsižvelgiant į tai, ar turtas faktiškai naudojamas, ar ne.
1. Kai gyventojui išmokamos išmokos, nuo kurių prievolė išskaičiuoti pajamų mokestį nustatyta mokestį išskaičiuojančiam asmeniui (žr. GPMĮ 22 str. komentarą), pajamų pripažinimo momentas nustatomas, taikant komentuojamo straipsnio 2 dalies 2 punktą. Pagal komentuojamą nuostatą, gyventojo pajamos (tiek pinigais, tiek natūra) pripažįstamos, kai jas bet kokia forma išmoka mokestį išskaičiuojantis asmuo. Išmokos laikomos išmokėtomis pagal tuos pačius principus, pagal kuriuos pajamos pripažįstamos faktiškai gautomis pagal komentuojamo straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pavyzdžiai :
|
1. Leidykla 2024-02-12 gyventojui apskaičiavo autorinį atlyginimą, nuo jo išskaičiavo ir į biudžetą sumokėjo 15 proc. pajamų mokestį. Neturėdama duomenų apie gyventojo atsiskaitomąją sąskaitą, leidykla autorinį atlyginimą deponavo 2024-02-12, o gyventojas deponuotas pinigines lėšas atsiėmė 2024-04-24. Laikoma, kad pajamos gyventojui išmokėtos deponavimo dieną (2024- 02-12), nes tuomet gyventojas įgijo teisę disponuoti lėšomis.
2. Bendrovė, paskyrė gyventojui (akcininkui) dividendus už 2022 m. laikotarpį ir, išskaičiavusi pajamų mokestį, juos išmokėjo į gyventojo sąskaitą 2023-05-01. Pajamų pripažinimo (išmokėjimo) momentu laikoma 2023-05-01.
3. Įmonė gyventojui 2023-07-14 vietoj pinigais mokėtino honoraro, perduoda fotoaparatą. Laikoma, jog gyventojas pajamas (natūra) gavo 2023-07-14 dieną.
4. Mažosios bendrijos vadovas (ne narys) pagal paslaugų sutartį iš mažosios bendrijos 2023- 05-24 kaip atlygį už bendrijai suteiktas paslaugas gavo automobilį. Laikoma, kad gyventojas pajamas gavo 2023-05-24.
5. Įmonė su darbuotoju sudarė automobilio nuomos sutartį. Sutartyje numatyta, jog už automobilio nuomą įmonė kiekvieno mėnesio paskutinę dieną darbuotojui skirs 40 litrų degalų. Darbuotojo pajamos natūra gautomis pripažįstamos kiekvieno mėnesio paskutinę dieną, kai jam faktiškai skiriamas minėtas degalų kiekis.
6. Gyventojas 2023-05-06 iš darbdavio gavo 300 EUR vertės kuponą. Laikoma, jog gyventojas pajamas natūra gavo 2023-05-06, nepriklausomai nuo to, kada jis šiuo kuponu pasinaudos. |
3. Mokestinio laikotarpio pozityviųjų pajamų gavimo momentu laikoma to mokestinio laikotarpio gruodžio 31 diena.
3. Mokestinio laikotarpio pozityviųjų pajamų gavimo momentu laikoma paskutinė kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinio laikotarpio diena. Jeigu kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis nenustatomas, laikoma, kad kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais.
Pastaba: 3 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.
Komentaras
1. Pozityviosios pajamos pripažįstamos gautomis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną - gruodžio 31 dieną. Pozityviųjų pajamų apskaičiavimo tvarka paaiškinta GPMĮ 13 straipsnio komentare.
1. Pozityviųjų pajamų gavimo momentu laikoma paskutinė kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinio laikotarpio diena. 2. Tais atvejais, kai kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis nėra nustatytas, laikoma, kad kontroliuojamojo užsienio vieneto mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais. Tokiu atveju pozityviosios pajamos pripažįstamos gautomis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną, t. y. gruodžio 31 dieną.
3. Pozityviųjų pajamų apskaičiavimo tvarka paaiškinta GPMĮ 13 straipsnio komentare.
4. Priskiriamų Europos ekonominių interesų grupės pajamų gavimo momentu laikoma Europos ekonominių interesų grupės paskutinė finansinio laikotarpio, per kurį tas pajamas ji uždirbo ir (arba) gavo, diena.
Komentaras
Pasibaigus EEIG finansiniam laikotarpiui, šio laikotarpio pajamos priskiriamos jos dalyviams. EEIG dalyvis savo pajamoms EEIG pajamas priskiria tą mokestinio laikotarpio dieną, kurią pasibaigia EEIG finansinis laikotarpis.
Pavyzdys.
|
EEIG, kuri yra įregistruota Europos ekonominės erdvės valstybėje, finansinis laikotarpis prasideda 2003-06-01 ir baigiasi 2004-05-31.
Gyventojas, apskaičiuodamas 2004 metų apmokestinamąsias pajamas, šio mokestinio laikotarpio pajamoms turi priskirti atitinkamai apskaičiuotas EEIG finansinio laikotarpio (nuo 2003‑06‑01 iki 2004-05-31) pajamas. Šių pajamų gavimo momentu bus laikoma 2004-05-31. |
Pasibaigus Europos ekonominių interesų grupės (toliau – EEIG) finansiniam laikotarpiui, šio laikotarpio pajamos priskiriamos jos dalyviams. EEIG dalyvis savo pajamoms EEIG pajamas priskiria tą mokestinio laikotarpio dieną, kurią pasibaigia EEIG finansinis laikotarpis, neatsižvelgiant į faktinį jų išmokėjimą. EEIG dalyviu esančio gyventojo pajamų iš EEIG apmokestinimo tvarką reglamentuoja GPMĮ 131 straipsnis (žr. GPMĮ 131 straipsnio komentarą). Pavyzdys.
|
EEIG, įregistruotos Europos ekonominės erdvės valstybėje, finansinis laikotarpis prasideda 2022-06-01 ir baigiasi 2023-05-31.
Gyventojas, EEIG dalyvis, apskaičiuodamas 2023 m. mokestinio laikotarpio (kalendorinių metų) apmokestinamąsias pajamas, pajamoms turi priskirti minėto EEIG finansinio laikotarpio pajamas. Šių pajamų pripažinimo momentas – 2023-05-31. |
5. Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla ir yra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju arba savo individualiai veiklai priskiria ir joje naudoja ilgalaikį turtą, individualios veiklos pajamos pripažįstamos pagal kaupimo apskaitos principą. Kaupimo apskaitos principas pradedamas taikyti tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį individualia veikla besiverčiantis gyventojas įregistruojamas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju arba priskiria turtą individualiai veiklai. Individualia veikla besiverčiantys gyventojai, kurie vietoj pinigų apskaitos principo pradeda taikyti kaupimo apskaitos principą, į šio apskaitos principo taikymo metus pereinančias pirkėjų skolas į pajamas įtraukia po šių skolų apmokėjimo, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo mokestinio laikotarpio, kurį buvo pereita prie kaupimo apskaitos principo, pradžios. Individualia veikla besiverčiantys gyventojai, pradėję taikyti kaupimo apskaitos principą, jį taiko iki veiklos pabaigos.
Pastaba: 2008 12 23 LR įstatymo Nr. XI-111 nuostatos, susijusios su pajamų ir leidžiamų atskaitymų pripažinimu pagal kaupimo apskaitos principą (įskaitant mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimą), taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla ir yra įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais arba savo individualiai veiklai priskyrę ir joje naudojantys ilgalaikį turtą, gali pasirinkti kaupimo apskaitos principą taikyti apskaičiuodami ir deklaruodami ir 2009 metų apmokestinamąsias pajamas. Pasirinkus kaupimo apskaitos principą taikyti apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų apmokestinamąsias pajamas, leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos 2008 metų mokestiniu laikotarpiu patirtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnyje nurodytos su uždirbtomis pajamomis susijusios išlaidos.
5. Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla ir yra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju arba savo individualiai veiklai priskiria ir joje naudoja ilgalaikį turtą, individualios veiklos pajamos pripažįstamos pagal kaupimo apskaitos principą. Kiti individualia veikla besiverčiantys gyventojai individualios veiklos pajamoms pripažinti kaupimo apskaitos principą gali taikyti savo pasirinkimu, laikydamiesi šioje dalyje nustatytų sąlygų. Kaupimo apskaitos principas pradedamas taikyti tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį individualia veikla besiverčiantis gyventojas pasirenka individualios veiklos pajamas pripažinti pagal šį principą arba įregistruojamas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, arba priskiria turtą individualiai veiklai. Individualia veikla besiverčiantys gyventojai, kurie vietoj pinigų apskaitos principo pradeda taikyti kaupimo apskaitos principą, į šio apskaitos principo taikymo metus pereinančias pirkėjų skolas į individualios veiklos pajamas įtraukia po šių skolų apmokėjimo, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo mokestinio laikotarpio, kurį buvo pereita prie kaupimo apskaitos principo, pradžios. Individualia veikla besiverčiantys gyventojai, pradėję taikyti kaupimo apskaitos principą, jį taiko iki veiklos pabaigos.Pastaba: 5 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2023 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.
Komentaras
1. Nuolatinis ir nenuolatinis Lietuvos gyventojas (toliau – gyventojas) vykdantis individualią veiklą, tvarkydamas apskaitą vadovaujasi Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymu bei buhalterinės apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040. Individualios veiklos pajamoms priskiriamos bet kokios gyventojo pajamos, kurias jis gavo, vykdydamas atitinkamos rūšies individualią veiklą (įskaitant ir ne pinigais gautas pajamas).
Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla ir yra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtoju ir / arba savo individualiai veiklai yra priskyręs ilgalaikį turtą, pajamos pripažįstamos kaupimo apskaitos principu.
Kaupimo principo esmė ta, kad pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos – jų susidarymo metu, neatsižvelgiant į pinigų gavimo ar išmokėjimo momentą, pvz., prekių pardavimo pajamos pripažįstamos uždirbtomis tada, kai prekės yra parduotos, o pajamos už paslaugas laikomos uždirbtomis, kai paslaugos arba darbai yra atlikti.
Pavyzdžiai:
|
1. Gyventojas, kuris verčiasi individualia automobilių remonto paslaugų veikla yra įregistruotas PVM mokėtoju 2015 m. spalio mėn. 14 d. UAB „Saulutė“ išrašo PVM sąskaitą faktūrą už suteiktas automobilių remonto paslaugas sumoje 6 000 eurų, tačiau UAB „Saulutė“ sąskaitą apmoka po 2016-01-01. Šiuo atveju, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaita už 2015 metais suteiktas paslaugas apmokėta tik 2016 metais, gyventojas, taikydamas kaupimo apskaitos principą ir 2015 metams pasibaigus, deklaruodamas pajamas už 2015 metus, įtraukia ir 2015 metais išrašytoje, bet neapmokėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą.
2. Tarkime, kad individualią veiklą vykdantis gyventojas, savo veiklai nustatyta tvarka priskyręs ilgalaikį materialųjį turtą, per 2015 m. mokestinį laikotarpį pardavė pagamintos produkcijos už 18 000 eurų. Pirkėjai 15 000 eurų sumokėjo pardavimo momentu, o 3 000 eurų liko skolingi.
2015m. gyventojas patyrė tokias išlaidas susijusias su pajamų uždirbimu:
1) ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir remonto išlaidos - 2 100 eurų;
2) produkcijai pagaminti reikalingos medžiagos, įsigytos iš įmonės A – 3 200 eurų;
3) produkcijai pagaminti reikalingos medžiagos, įsigytos iš įmonės B už 4 400 eurų, iš kurių 2015 m. sumokėta 2 400 eurų, o 2 000 eurų liko skola;
4) už turto nuomą sumokėta 2 500 eurų.
2015 m. gyventojo individualios veiklos pajamoms pagal kaupimo apskaitos principą, būtų priskiriama 18 000 eurų, iš kurių galima atimti tokias išlaidas:
2 100 + 3 200 + 4 400 + 2 500 = 12 200 eurų.
Vadinasi, apmokestinamosios pajamos būtų lygios 5 800 eurų (18 000 - 12 200). |
2. Gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla ir yra įregistruotas PVM mokėtoju arba savo individualiai veiklai priskiria ir joje naudoja ilgalaikį turtą privalo pereiti prie pajamų pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principą, tą mokestinį laikotarpį, kurį individualia veikla besiverčiantis gyventojas įregistruojamas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju arba priskiria turtą individualiai veiklai.
Gyventojas PVM mokėtoju tampa nuo datos, kuri yra nurodyta jam išduotame PVM mokėtojo registracijos pažymėjimo FR0590 formoje, patvirtintoje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-02-12 d. įsakymu Nr. VA-16. Gyventojas kaupimo apskaitos principą privalo taikyti nepriklausomai nuo to, ar PVM mokėtoju įsiregistruoja privalomai ar savarankiškai, taip pat neatsižvelgiant į tai, ar prievolė registruotis PVM mokėtoju atsirado dėl individualios veiklos pajamų, ar dėl kitų gautų pajamų (pavyzdžiui, gautų autorinių atlyginimų). Pažymėtina, kad PVM tikslais gyventojo pajamos pripažįstamos pagal kaupimo apskaitos principą visais atvejais (pvz., apskaičiuojant sumą, kurią viršijus atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju, gyventojas turi atsižvelgti į faktiškai gautą ir / ar gautiną (uždirbtą) atlyginimą), nepriklausomai nuo to, kokiu principu pajamos pripažįstamos apskaičiuojant pajamų mokestį.
Gyventojas, norėdamas individualiai veiklai priskirti naudojamą ilgalaikį turtą, prieš pradėdamas veikloje jį naudoti, turi mokesčių administratoriui pateikti užpildytą Fizinio asmens pranešimo apie ilgalaikio turto ar jo dalies priskyrimą vykdomai individualiai ir / arba kitai ekonominei veiklai FR0457 formą, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 372. (plačiau žr. GPMĮ 18 str. komentare).
Pavyzdžiai:
|
1. Gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla ir taiko pinigų apskaitos principą, 2015 m. rugsėjo mėn. 25 d. įsiregistravo pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju. Šiuo atveju, deklaruodamas pajamas už 2015 metus gyventojas pajamų pripažinimui jau turi taikyti kaupimo, o ne pinigų apskaitos principą.
2. Gyventojui, kuris verčiasi individualia veikla ir taiko pinigų principą, 2015 m. spalio mėn. atsirado prievolė registruotis PVM mokėtoju pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ) nuostatas (kadangi jo pajamos, gautos vykdant ekonominę veiklą, per paskutinius 12 mėn. viršijos 45 000 eurų sumą). Vadovaujantis PVMĮ nuostatomis gyventojas nuo PVMĮ nustatytos sumos sumokėjo PVM, bet PVM mokėtoju nesiregistravo. Kadangi PVM mokėtoju neįsiregistravo (nors buvo atsiradusi tokia prievolė), jam nėra prievolės 2015 metų mokestinį laikotarpį taikyti kaupimo apskaitos principo. |
Atkreiptinas dėmesys, kad gyventojas negali savarankiškai pasirinkti taikyti kaupimo principą, jeigu nėra įregistruotas PVM mokėtoju arba nėra priskyręs savo individualiai veiklai ilgalaikio turto.
3. Kai gyventojas nuo pajamų pripažinimo pagal pinigų apskaitos principą pereina prie pajamų pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principą, tai nesumokėtos pirkėjų skolos į pajamas įtraukiamos tuo metu, kai jos sumokamos. Jei pirkėjai per 3 metus nuo to mokestinio laikotarpio, kurį perėjo prie kaupimo apskaitos principo, pradžios neatsiskaito, tai šios nesumokėtos skolos į gyventojo pajamas įtraukiamos tais trečiaisiais metais.
Pavyzdys.
|
Gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla, pajamas pripažino pagal pinigų apskaitos principą, tačiau 2015 metais iš vykdomos veiklos uždirbo 50 tūkst. eurų ir įsiregistravo PVM mokėtoju. Vadinasi, nuo 2015-01-01, vadovaudamasis GPMĮ 8 str. 5 dalimi, šis gyventojas turi pereiti prie pajamų pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principą. Gyventojo pagal 2014 m. gruodžio 31 d. surašytos pažymos duomenis 2015-01-01 yra tokios pirkėjų skolos (skolas patvirtina įrašas gyventojo privalomame pildyti Gyventojo individualios veiklos pajamų - išlaidų apskaitos žurnale):
1) įmonė A skolinga 3 tūkst. eurų,
2) įmonė B skolinga 6 tūkst. eurų.
Įmonė A atsiskaitė 2015-05-12, todėl 3 tūkst. eurų pajamų sumą gyventojas įtraukė į savo pajamas pagal šią atsiskaitymo datą. Įmonė B 2015-12-08 sumokėjo dalį skolos - 2 tūkst. eurų. Vadinasi, deklaruodamas 2015 metų individualios veiklos pajamas, gyventojas įtrauks 5 tūkst. eurų atgautų pirkėjų skolų.
Gyventojui 2016-03-16 įmonė B sumokėjo skolos dalį - dar 3 tūkst. eurų, kuriuos deklaruodamas 2016 metų individualios veiklos pajamas, įtrauks į pajamas kaip atgautą pirkėjų skolą. |
Gyventojas 2017-12-31 dar nebuvo atgavęs iš įmonės B likusios skolos dalies – 1 tūkst. eurų. Neatsižvelgiant į tai, kad įmonė B dar nesumokėjo skolos, gyventojas, apskaičiuodamas 2017 metų individualios veiklos pajamas, šią likusią skolos dalį (1 tūkst. eurų) turi įtraukti į pajamas.
4. Individualia veikla besiverčiantys gyventojai, pradėję taikyti kaupimo apskaitos principą, jį taiko iki veiklos pabaigos. Jeigu gyventojas išregistruojamas iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų arba nustoja savo veikloje naudoti ilgalaikį turtą, t. y. nelieka pagrindo, pagal kurį gyventojas perėjo prie kaupimo principo, jis vis tiek turi pajamas pripažinti pagal kaupimo apskaitos principą iki veiklos pabaigos.
Jeigu gyventojas vykdo kelių rūšių individualią veiklą, pajamas iš skirtingų veiklos rūšių turi pripažinti pagal tą patį apskaitos principą. Vadinasi, gyventojas, vykdantis kelių rūšių individualią veiklą, kuriam atsirado prievolė pereiti prie pajamų pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principą, turi taikyti šį principą apskaičiuodamas pajamas iš kiekvienos vykdomos veiklos rūšies.
1. Nuolatinis ir nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą, tvarkydamas apskaitą vadovaujasi Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymu bei Gyventojų, besiverčiančių individualią veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 „Dėl Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“. Kokios pajamos priskiriamos individualios veiklos pajamoms paaiškinta GPMĮ 10 straipsnyje (žr. GPMĮ 10 straipsnio komentarą). Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla ir yra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtoju ir / arba savo individualiai veiklai yra priskyręs ilgalaikį turtą, pajamos pripažįstamos, taikant kaupimo apskaitos principą. Nuo 2023 m. sausio 1 d. kiti individualia veikla besiverčiantys gyventojai individualios veiklos pajamoms pripažinti kaupimo apskaitos principą gali taikyti savo pasirinkimu, laikydamiesi komentuojamoje GPMĮ nuostatoje numatytų sąlygų.
Kaupimo principo esmė ta, kad pajamos pripažįstamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos – jų susidarymo metu, neatsižvelgiant į pinigų gavimo ar išmokėjimo momentą. Pavyzdžiui, prekių pardavimo pajamos pripažįstamos tada, kai prekės yra parduotos, o pajamos už suteiktas paslaugas ar atliktus darbus – kai paslaugos suteiktos arba darbai atlikti.
Skirtingų rūšių individualia veikla besiverčiantis gyventojas pajamas pripažįsta, taikydamas tą patį apskaitos principą visoms veiklos rūšims. Vadinasi, kaupimo apskaitos principą taikantis gyventojas, besiverčiantis kelių rūšių individualia veikla, taiko šį apskaitos principą, pripažindamas pajamas iš kiekvienos vykdomos veiklos rūšies.
Pavyzdžiai:
|
1. Gyventojas, kuris verčiasi individualia automobilių remonto paslaugų veikla, yra įregistruotas PVM mokėtoju 2023-10-14. UAB „Saulutė“ gyventojui 2023-12-27 išrašo PVM sąskaitą faktūrą už gyventojo suteiktas automobilių remonto paslaugas (6 000 EUR), tačiau pagal šią sąskaitą atlygis gyventojui išmokamas 2024-01-03. Šiuo atveju, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaita už 2023 metais suteiktas paslaugas apmokėta tik 2024 metais, gyventojas, taikydamas kaupimo apskaitos principą, deklaruodamas pajamas už 2023 metus, įtraukia ir tais metais išrašytoje, bet neapmokėtoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą.
2. Individualią veiklą vykdantis gyventojas, ne PVM mokėtojas, individualiai veiklai nustatyta tvarka priskyręs ilgalaikį materialųjį turtą, per 2024 m. mokestinį laikotarpį pardavė pagamintos produkcijos už 18 000 EUR. Pirkėjai 15 000 EUR sumokėjo pardavimo momentu, o 3 000 EUR liko skolingi. 2024 m. gyventojas patyrė tokias su pajamų uždirbimu susijusias išlaidas:
1) ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir remonto išlaidos – 2 100 EUR;
2) produkcijai pagaminti reikalingos medžiagos, įsigytos iš įmonės A – 3 200 EUR;
3) produkcijai pagaminti reikalingos medžiagos, įsigytos iš įmonės B už 4 400 EUR, iš kurių 2024 m. sumokėta 2 400 EUR, o 2 000 EUR liko skola;
4) už turto nuomą sumokėta 2 500 EUR. 2024 m. gyventojo individualios veiklos pajamoms pagal kaupimo apskaitos principą, būtų priskiriama 18 000 EUR, iš kurių galima atimti tokias išlaidas: 2100+3200+4400+2500=12 200 EUR. Vadinasi, gyventojo apmokestinamosios individualios veiklos pajamos būtų lygios 5 800 EUR (18 000-12 200).
3. Gyventojas, taikantis kaupimo apskaitos principą, 2023-12-20 sudarė pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, kuria pardavė individualioje veikloje naudotą transporto priemonę. Transporto priemonė pirkėjui faktiškai perduota 2023-01-05. Kadangi taikant kaupimo apskaitos principą pajamos pripažįstamos, kai jos uždirbamos (pardavus prekę ar suteikus paslaugą), gyventojo pajamos pripažįstamos 2023-01-05, t. y. kai turtas perduotas pirkėjui. |
2. Gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla ir yra įregistruotas PVM mokėtoju arba savo individualiai veiklai priskiria ir joje naudoja ilgalaikį turtą privalo pereiti prie pajamų pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principą, tą mokestinį laikotarpį, kurį įsiregistravo PVM mokėtoju arba priskyrė ilgalaikį turtą individualiai veiklai. Kiti individualia veikla besiverčiantys gyventojai, apskaičiuodami pajamas už 2023 m. ir vėlesnius mokestinius laikotarpius, pasirinkę pripažinti individualios veiklos pajamas pagal kaupimo apskaitos principą, jį pradeda taikyti tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo pasirinko pajamas pripažinti pagal šį principą.
Gyventojas PVM mokėtoju tampa nuo Sprendime dėl įregistravimo pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, kurio FR0618 forma (3 versija) patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 178, nurodytos datos. Gyventojas kaupimo apskaitos principą privalo taikyti nepriklausomai nuo to, ar PVM mokėtoju įsiregistruoja privalomai ar savarankiškai, taip pat neatsižvelgiant į tai, ar prievolė registruotis PVM mokėtoju atsirado dėl individualios veiklos pajamų, ar dėl kitų gautų pajamų (pavyzdžiui, gautų autorinių atlyginimų). Pažymėtina, kad PVM tikslais gyventojo pajamos pripažįstamos pagal kaupimo apskaitos principą visais atvejais (pvz., apskaičiuojant sumą, kurią viršijus atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju, gyventojas turi atsižvelgti į faktiškai gautą ir/ar gautiną (uždirbtą) atlyginimą), nepriklausomai nuo to, kokiu principu pajamos pripažįstamos apskaičiuojant pajamų mokestį.
3. Gyventojas, norėdamas individualiai veiklai priskirti naudojamą ilgalaikį turtą, prieš pradėdamas veikloje jį naudoti, turi mokesčių administratoriui pateikti užpildytą Fizinio asmens pranešimo apie ilgalaikio turto ar jo dalies priskyrimą vykdomai individualiai ir/arba kitai ekonominei veiklai FR0457 formą, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 372 „Dėl Fizinio asmens pranešimo apie ilgalaikio turto ar jo dalies priskyrimą vykdomai individualiai ir/arba kitai ekonominei veiklai FR0457 formos ir jos papildomo lapo FR0457P formos užpildymo bei pateikimo mokesčių administratoriui taisyklių patvirtinimo“ (žr. GPMĮ 18 str. komentarą).
Pavyzdžiai:
|
1. Gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla ir taiko pinigų apskaitos principą, 2024-06- 25 įsiregistravo PVM mokėtoju. Gyventojas mokėtiną pajamų mokestį už 2024 m. mokestinį laikotarpį apskaičiuoja taikydamas kaupimo apskaitos principą visoms to laikotarpio individualios veiklos pajamoms.
2. Gyventojui, kuris verčiasi individualia veikla ir taiko pinigų apskaitos principą, 2024-03- 31 atsirado prievolė registruotis PVM mokėtoju pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (PVMĮ) nuostatas (pajamos, gautos vykdant ekonominę veiklą, per paskutinius 12 mėn. viršijo 45 000 EUR sumą). Vadovaujantis PVMĮ nuostatomis, gyventojas nuo PVMĮ nustatytos sumos sumokėjo PVM, bet PVM mokėtoju neįsiregistravo. Kadangi PVM mokėtoju neįsiregistravo (nors buvo atsiradusi tokia prievolė), jam nekyla prievolė taikyti kaupimo apskaitos principo 2024 m. mokestiniu laikotarpiu. |
4. Kai gyventojas nuo pajamų pripažinimo pagal pinigų apskaitos principą pereina prie pajamų pripažinimo pagal kaupimo apskaitos principą, tai nesumokėtos pirkėjų skolos į pajamas įtraukiamos tą mokestinį laikotarpį, kurį jos sumokamos. Jei pirkėjai per 3 metus nuo to mokestinio laikotarpio, kurį perėjo prie kaupimo apskaitos principo, pradžios neatsiskaito, tai šios nesumokėtos skolos į gyventojo pajamas įtraukiamos tais trečiaisiais metais.
Pavyzdys.
|
Gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla, pajamas pripažino pagal pinigų apskaitos principą, tačiau 2021 metais iš vykdomos veiklos uždirbo 50 000 EUR ir įsiregistravo PVM mokėtoju. Vadinasi, nuo 2021-01-01 šis gyventojas turi pripažinti pajamas, taikydamas kaupimo apskaitos principą. Pagal gyventojo apskaitos dokumentus (Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas) 2021-01-01 dienai:
1) įmonė A skolinga gyventojui 3 000 EUR,
2) įmonė B skolinga gyventojui 6 000 EUR.
Įmonė A atsiskaitė 2021-05-12 ir šią dieną į gyventojo pajamas buvo įtraukta 3 000 EUR suma. Įmonė B 2021-12-08 sumokėjo dalį skolos – 2 000 EUR. Vadinasi, deklaruodamas 2021 m. mokestinio laikotarpio individualios veiklos pajamas, gyventojas įtrauks 5 000 EUR susigrąžintų skolų.
Gyventojui 2022-03-16 įmonė B sumokėjo skolos dalį – 3 000 EUR, kuriuos deklaruodamas 2022 m. mokestinio laikotarpio individualios veiklos pajamas, gyventojas įtraukė į pajamas kaip susigrąžintą skolą.
Gyventojas 2023-12-31 dienai dar nebuvo atgavęs iš įmonės B likusios skolos dalies – 1 000 EUR. Neatsižvelgiant į tai, kad įmonė B dar nesumokėjo skolos, gyventojas, apskaičiuodamas 2023 m. mokestinio laikotarpio individualios veiklos pajamas, šią likusią skolos dalį (1 000 EUR) turi įtraukti į pajamas. |
5. GPMĮ 8 str. 5 dalyje nurodoma, kad individualia veikla besiverčiantys gyventojai, pradėję taikyti kaupimo apskaitos principą, jį taiko iki individualios veiklos pabaigos. Todėl, net ir tuo atveju, kai gyventojas išregistruojamas iš PVM mokėtojų arba nustoja individualioje veikloje naudoti ilgalaikį turtą (t. y. nelieka pagrindo, pagal kurį buvo pereita prie kaupimo apskaitos principo), jis vis tiek turi pajamas pripažinti pagal kaupimo apskaitos principą iki individualios veiklos vykdymo pabaigos.
6. Šio straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos gyventojams, vykdantiems sporto veiklą, atlikėjo veiklą ir veiklą, iš kurios gautos pajamos apmokestintos įsigyjant verslo liudijimą.
Komentaras
Gyventojai, vykdantys sporto veiklą, atlikėjo veiklą ir (ar) individualią veiklą, iš kurios gautos pajamos apmokestintos įsigyjant verslo liudijimą, taiko pinigų apskaitos principą. Šias veiklas vykdantiems asmenims nėra taikomas kaupimo apskaitos principas bei jie negali šio apskaitos principo taikyti savo pasirinkimu.7. Pajamų per investicinę sąskaitą gavimo momentu laikomas lėšų išmokėjimas iš investicinės sąskaitos, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 121 straipsnį.Komentaras
1. Komentuojamoje GPMĮ 8 straipsnio nuostatoje numatyta išimtis iš bendrosios pajamų pripažinimo taisyklės, pagal kurią gyventojo pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu (žr. šio straipsnio 1 d. ir 2 d. komentarą). Per investicinę sąskaitą gaunamų pajamų pripažinimo momentas – lėšų išmokėjimas iš investicinės sąskaitos. Ši pajamų pripažinimo taisyklė taikoma: 1.1. nuolatiniams Lietuvos gyventojams, kurie turimą sąskaitą deklaravo mokesčių administratoriui kaip investicinę sąskaitą centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka;
1.2. pripažįstant 1.1 papunktyje įvardintų gyventojų 2025 m. ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais per investicinę sąskaitą gaunamas pajamas.
2. Sąvoka „investicinė sąskaita“ apibrėžta 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiančioje GPMĮ 2 straipsnio 39 dalyje (žr. šios dalies komentarą). Tai yra GPMĮ 2 str. 39 dalyje nurodytas sąlygas atitinkanti nuolatinio Lietuvos gyventojo turima sąskaita, kurios lėšas gyventojas naudoja tik investicijoms į GPMĮ 121 straipsnyje nurodytus finansinius produktus. Per investicinę sąskaitą gaunamų pajamų apmokestinimo režimas nuo 2025 m. sausio 1 d. suteikia nuolatiniams Lietuvos gyventojams teisę atidėti pajamų mokesčio mokėjimą nuo per šią sąskaitą gaunamų pajamų iki momento, kai investicinėje sąskaitoje esančios lėšos panaudojamos kitiems, nei reinvestavimas, tikslams.
3. Gyventojo per investicinę sąskaitą gaunamų pajamų pripažinimo momentas – lėšų išmokėjimas iš investicinės sąskaitos, kaip jis suprantamas pagal 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį GPMĮ 121 straipsnį. Laikoma, kad lėšos išmokėtos iš gyventojo investicinės sąskaitos, kai:
2.1. iš investicinės sąskaitos atlikto mokėjimo suma ar išimtos lėšos nebuvo naudojamos: GPMĮ 121 str. 1 dalyje nurodytiems finansiniams produktams įsigyti; lėšoms į kitą investicinę sąskaitą pervesti; išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su finansinių produktų įsigijimu ir perleidimu, taip pat investicinių sąskaitų tvarkymu, apmokėti;
2.2. gyventojo turimą sąskaitą, kuri mokesčių administratoriui deklaruota kaip investicinė, uždaro finansų įstaiga ar mokėjimo paslaugų teikėjas ir šioje sąskaitoje esančių lėšų gyventojas neperveda į kitą investicinę sąskaitą;
2.3. gyventojas, vadovaudamasis centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, mokesčių administratoriui deklaruoja investicinės sąskaitos naudojimo pabaigą, šios sąskaitos neuždarius finansų įstaigoje ar pas mokėjimo paslaugų teikėją ir šioje sąskaitoje esančių lėšų neperveda į kitą turimą, mokesčių administratoriui deklaruotą investicinę sąskaitą;
2.4. gyventojas tampa nenuolatiniu Lietuvos gyventoju. Per investicinę sąskaitą gaunamų pajamų apmokestinimo režimu nuo 2025 m. sausio 1 d. galės naudotis tik nuolatiniai Lietuvos gyventojai, turimą sąskaitą deklaravę mokesčių administratoriui kaip investicinę centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Nenuolatiniams Lietuvos gyventojams teisė naudotis per investicinę sąskaitą gaunamų pajamų apmokestinimo režimu nenumatyta. Kai nuolatinis Lietuvos gyventojas tampa nenuolatiniu Lietuvos gyventoju, jo turima sąskaita, kurią jis mokesčių administratoriui deklaravo kaip investicinę, laikoma uždaryta, o investicinėje sąskaitoje buvusios lėšos laikomos išmokėtomis iš investicinės sąskaitos.
Pavyzdžiai:
|
1. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaravęs turimą sąskaitą kaip investicinę centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, investicinėje sąskaitoje esančias lėšas panaudojo taip:
• investavo į vertybinius popierius, kuriais prekiaujama biržoje (įsigijo akcijų už 700 EUR ir obligacijų už 400 EUR);
• 240 EUR išleido ne investicijoms, o asmeninėms reikmėms.
240 EUR sumą gyventojas ne investavo, o išleido asmeninių poreikių tenkinimui (maistui ir kitoms prekėms, paslaugoms apmokėti ar kt.), todėl ši suma laikoma iš investicinės sąskaitos išmokėtomis lėšomis, kurios apmokestinamos GPMĮ 121 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, deklaravęs turimą sąskaitą kaip investicinę, kreipiasi į šią sąskaitą atidariusią finansų įstaigą dėl jos uždarymo. Finansų įstaiga šią sąskaitą uždarius, gyventojas sąskaitoje buvusių lėšų (750 EUR) neperveda į kitą investicinę sąskaitą. Uždarius šią sąskaitą finansų įstaigoje laikoma, kad lėšos išmokėtos iš investicinės sąskaitos.
3. Nuolatinis Lietuvos gyventojas investicinėje sąskaitoje esančias lėšas – 1 000 EUR – persiveda į kitą (ne investicinę) sąskaitą. Iš investicinės sąskaitos atliktas 1 000 EUR pervedimas laikomas lėšų išmokėjimu iš investicinės sąskaitos. |
3. Per investicinę sąskaitą gaunamų pajamų apmokestinimo tvarką reglamentuoja GPMĮ 121 straipsnis (žr. šio straipsnio komentarą).
